šutenos

šùtenos sf. pl. (1) 1. žr. 1 šutas 2: Fe, kažkokiom šùtenom čia atsiduoda Pg. Jo galva kvepėjo prakaitu ir mėšlo šutenom rš. 2. kas sušutę: Ne linai, bet šùtenos – nėkur dedamys Šts.